vadžios

vadžios
vãdžios sf. pl. (2) K, LsB312, Rtr, ; L, (4) 1. SD355, Krsn, Snt, Stk, Ūd, Sdb, Bgs, Kri, Pšl, Kp virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti: Išmynę kanapes, prisuka vãdžių, vadelių LzŽ. Vadžios intęst vežimu, šatrai pririšt Btrm. Šienveržės vãdžios NdŽ. Vãdžiom pririša kartį, dabar lenciūgu JnšM. Vãdžios inspaust, pririšt vežimu[i] Šlčn. Jau važiuoju šieno, indėk šienviržę ir vadžias Rdm. Nekoks da iš tave bernas, kad vãdžių nemoki užtaisyt [vežimą priveržęs] Sml. Eina senis par kamarą, neša vadžias ir makarą NS1114(Ppl). Žėdnam būdavo darbas: berniokas veja vadeles, vyras vadžiàs, piemuo iškrato pakulas Ps. Kai nupirko, vãdžios buvo drūtos, o dabar kokios atliko Pc. Aš taũ kaip nuskalbsiu su vãdžiom šlapiom, tau bus lygios teisės! Mžš. E patys, ka sugauna sa[vo] vagį, atmuša vãdžiom Grv. Vãdžiosna insteniojus karvė, plentota suplentota Klt. ^ Vãdžių su siūlu nesuriši Tvr. 2. Q282, , 284, Sut, N, I, M, Š, LL16, , ŽŪŽ32, PolŽ135, Sd, Pp, Dov, Pls, Sg [i]vadelės, atvarslai: Porinės vãdžios NdŽ. Su šikšninėm vadžiom daug smagiau važiuot Vl. Reik arklį pakinkyti, o nėra vãdžių Vgr. Vadžiàs įsirišam arkliuo už žąslų Pln. Įkabyt tas vadžiàs [į plėškę] Tlž. Paskiau nebereikė, nė kas vadžias tūria, plūgas pats važinėdavo Mšk. Važiuo[ja] žmogus vadžiàs ant rankų užsinėręs Kv. Paimk vadžiàs – matai, kad jis nenuvaldo arklio Šauk. Vãdžios ką arklį keravoja, rankosa turi Pls. Jaučiai be vãdžių arė Rod. Ka parleisu su vãdžioms, ta žinosi! Varn. Gerai išpėriau katiną su vãdžioms Krš. Strungai, vãdžios – viskas iš kanapių yra Pvn. Nusivysi vadžiàs, dvejims trejims metams užteko Lk. Onytė suėmė vadžias ir ėmė važiuoti LzP. Plakė arklius, paėmę už vadžių važiavo A1884,371. Ir prikėlė mano vyrą su vãdžiom vadelėm (d.) Grl. Susyk tam, kurs laikė, tik trukt, vadžiàs iš rankų ir ištraukė ir jos tam bedugny pradingo, teip kad jie be vadžių̃ namo turėjo eit Sch203. | prk.: Jis net tą savo ūkio vadžių kampelį, kurį buvo turėjęs teisę laikyti savo rankose, patikėjo sūnui I.Simon. ^ Tur būti (turbūt) daktarų niervai yra kaip vãdžios (labai tvirti) Krš. Juokias kaip ant vãdžių laikoma Skr. Pusdienį ant kranto gulėjau ir tokiom tįstančiom seilėm kaip vadžiom spjaudžiau . Arkliai buvo ant vãdžių laikomi (stiprūs) Trš. Laikyk arklį, kol vadžios ranko[je] LTR(Vdk). Jautį ir be vadžių parvarysi, o driganto nei gaute nesugausi A.Baran. Jei tūrì tokį [devyniolikametį] kaip su vãdžiums, dar dar! Krš. Galgi jis vãdžių neturi šlapių (nedraudžia vaikų) Mžš. Nutrūko vãdžios, i vė iš pradžios Snt, . Užkliuvo vãdžios, ir vėl nuo pradžios Nm. A vãdžioms i šikai, ka taip ilgai! Lkv. 3. pavadis: Vãdžios yra su atklapais Šts. Brizgilų vãdžios Als.
◊ añt vãdžių laikýti griežtai prižiūrėti: Kai laikaĩ ant vãdžių, tai gerai Snt.
bè vãdžių KII377 nesuvaldomas.
už vãdžių laikýti griežtai drausti: Už vãdžių jei laikýs, gal taip nesprogs (negers) Rdn. Vaikus visą laiką reikia laikýt už vãdžių Jnš.
vadžiàs pačiùpti; P.Cvir imti vadovauti.
vadžiàs pérduoti perleisti vadovavimą: Su didžiausiu noru visas ūkio vadžias perdavė sūnui, kuris, darbštus ir sumanus būdamas, tvarkėsi pavyzdingai A.Mišk.
vadžiàs gáuti imti vadovauti: K. nušovė savo duonininkus, tai jį tuoj į kalėjimą įkišo, tad jo brolis gyvatos vadžias gavo BsV62(Tlž).
vadžiàs paim̃ti pradėti vadovauti: Netrukus Marčius paėmė ūkio vadžias V.Bub.
vadžiàs laikýti vadovauti: Bėda, kai moteris vadžiàs laĩko Prn. Jam reikia palaikyti bent kokius santykius su žmonėmis, kurie savo rankose laiko būsimojo sukilimo vadžias V.Myk-Put.
vadžiàs prilaikýti neduoti laisvės: Jau dabar tavo vaikai neklauso, o jei vãdžių neprilaikýsi, tai vėliau viškai su jais nebesusikalbėsi Skrb.
vadžiàs atléisti duoti laisvę, nevaržyti: Vaikai tol geri, kol neatléidi vãdžių Jnš.
vadžiàs paléisti
1. nustoti vadovauti: Tėvai visai paléido vadžiàs, nė kiek nebežiūria vaikų Jnš. Reikėjo sakyt, tegu anys vãdžių nepaléidžia Alks. Moteriškė paleido vadžias, ir vyras iš karto jas pačiupo, ir nuo tos dienos namuose jis įgavo valdžią P.Cvir.
2. nesivaržomai elgtis: Mama kartais per daug paleidi vadžias, – sako nepatenkintas [Adomas] J.Avyž.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • vadžios — vãdžios dkt. Vadžiàs įtem̃pti, atléisti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • arklavadžios — arklãvadžios sf. pl. (1) žr. arklavadės: Tavo arklãvadžios sutrūkę Rm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vadžioti — vadžioti, ioja, iojo KBII199, K, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ plg. vedžioti. 1. tr. H, H176, Q198,261, SD1195, SD401, R, R243,377, MŽ, MŽ506, Sut, N, L, Š, Iš, Str, Aps, Kr nuolat vesti iš vienos vietos į kitą ar kur nors: Aklą žmogų vadžioti J. Jei mane… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pantinis — pántinis, pántinė bdv. Pántinės vãdžios, pãkulos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pantinė — pántinis, pántinė bdv. Pántinės vãdžios, pãkulos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apivarslai — sm. pl. atvarslai, vadžios: Jis susuko vežimą skersai kelio, įdavė į rankas nabašninkės apivarslus BsPII38 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvarslai — apvarslaĩ sm. pl. (3b) Pj vadžios: Nusivijau naujus ãpvarslus Lk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atklapas — 1 ãtklapas sm. (1) 1. CII1069, Kos155, Sd žr. atklapa 1: Kad bangus arklys nepablokštų į šalį, vadžios y[ra] su atklapais Šts. 2. Žd žr. 1 atlapas 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atklapinis — atklapìnis, ė adj. (2) su atklapomis: Atklapìnės vadžios Žd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvarslai — ãtvarslai sm. pl. (1) Dr, Skd, atvar̃slai (2) Vvr, Kv, Šv, Rt, atvarslaĩ (3b) Grg, Tl vadelės, vadžios: Važiuojant nu kalno, nutrūko ãtvarslai, ir patrako arkliai Plt. Atvar̃slai išsikabino, ir nebegalėjau arklio sulaikyti Žv. Mano arklys… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”